Pilietiškumo ir tautiškumo ugdymas - nelengvas darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Jau ankstyvoje vaikystėje su vaikais reikia pradėti kalbėtis apie Lietuvą, jos praeitį, supažindinti su istorijos varbiausiais momentais, su simboliais, dainuoti lietuvių liaudies dainas, žaisti lietuvių liaudies žaidimus, pasimokyti giedoti himną. Pilietiškumo ir tautiškumo daigelius reikia ne tik pasodinti, bet ir kasdien auginti, brandinti, puoselėti. Vaikai turi suvokti, kad valstybės kūrėjai esame mes patys.
Vasario 15 dieną Vilkijos lopšelio – darželio bendruomenė minėjo Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną. Ši diena – tai tarsi mūsų tautos vėliava. Vienijanti, sutelkianti, kelianti pasididžiavimą. Šventei buvo ruošiamasi iš anksto. Kiekvienos grupės ugdytiniai gavo užduotis: turėjo pasipuošti tautine atributika, padainuoti dainą apie Lietuvą, padeklamuoti eilėraštį, atsakyti į klausimus apie Lietuvą. Kartu su auklėtojomis, meninio ugdymo pedagoge, tėveliais vaikai ruošėsi šventei: mokėsi giedoti Lietuvos himną, aiškinosi Lietuvos simbolius, gamino ir tautinėmis spalvomis puošė vėliavėles, širdeles, drugelius, riešines, karūnas, spalvino ir karpė gėles, pynė apyrankes, puošė grupes. Lopšelyje– darželyje surengta ugdytinių kūrybinių darbų paroda ,,Mano Tėvynė - Lietuva“. Minėjimo metu vaikai parodė savo darbo rezultatą, kurį vertino komisija. Žavėjomės vaikų nuoširdumu, kartu su pedagogais pasirinktomis ir dainuotomis dainomis, deklamuotais posmais, iniciatyvumu ir drąsa atsakinėjant į klausimus apie Lietuvą. Renginio pabaigoje kiekvienos grupės vaikučiai apdovanoti prizais.
Dėkoju lopšelio – darželio vaikams, grupių auklėtojoms ir jų padėjėjoms, meninio ugdymo pedagogei, tėveliams už nuoširdų darbą ruošiantis šiai šventei. Tegul Vasario 16-osios dvasia išlieka mumyse daugybę metų. Tegu mažos valstybės išdidus nepriklausomybės jausmas būna perduodamas iš kartos į kartą.

   Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė. Per Užgavėnes būtina išsidūkti, kuo sočiau prisivalgyti, kad ne taip prailgtų septynios pasninko savaitės. Krečiant eibes, būtinai reikia likti neatpažintam, todėl veidai slepiami po kaukėmis. Seni žmonės sakydavo - jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi, todėl lopšelio – darželio bendruomenė šventė ir vijo žiemą iš kiemo... Šventę, kaip ir dera, vedė Šeimininkė. O svečių prigužėjo tikrai daug - su kaukėmis ir be jų. Dainavome, šokome lietuvių liaudies ratelius, minėme mįsles, žaidėme žaidimus. Susirinkusiuosius linksmino ekspromtu sukurta ,,kapela“. Lašininis su Kanapiniu kvietė į varžybas ir rungtis, kol netikėtai susipliekė. Kilo grumtynės, kurios sukėlė sumaištį susirinkusiųjų tarpe. Nugalėjo Kanapinis(po žiemos visada ateina pavasaris). Triukšminga skanduote palydėję žiemą, ėjome ratelius aplink laužą, vaišinomės ne tik blynais, bet ir lauže keptomis bulvėmis.

Lauke spaudžia stiprus šaltukas. Lopšelyje – darželyje gera, šilta, smagu, ant stalų garuoja skanūs, karšti pietūs. O kas pasirūpins paukštelių pilvukais... Ogi mūsų rūpestingieji darželinukai! „Šaltinėlio“ ir „Linelių“ grupių vaikučiai nutarė pasirūpinti paukšteliais. Lopšelio – darželio kieme ant medžių šakų pakabino naujas lesyklėles, į kurias pribėrė trupinėlių. Ilgai vaikai stebėjo atskrendančius į jų lesyklas paukštelius, mokėsi juos atpažinti ir džiaugėsi padarytu prasmingu darbu. Pavasarį bus smagu stebėti čiulbančius laimingus paukštelius, dėkojančius vaikams už sočią žiemą.