Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė. Per Užgavėnes būtina išsidūkti, kuo sočiau prisivalgyti, kad ne taip prailgtų septynios pasninko savaitės. Krečiant eibes, būtinai reikia likti neatpažintam, todėl veidai slepiami po kaukėmis. Seni žmonės sakydavo - jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi, todėl lopšelio – darželio bendruomenė šventė ir vijo žiemą iš kiemo... Šventę, kaip ir dera, vedė Šeimininkė. O svečių prigužėjo tikrai daug - su kaukėmis ir be jų. Dainavome, šokome lietuvių liaudies ratelius, minėme mįsles, žaidėme žaidimus. Susirinkusiuosius linksmino ekspromtu sukurta ,,kapela“. Lašininis su Kanapiniu kvietė į varžybas ir rungtis, kol netikėtai susipliekė. Kilo grumtynės, kurios sukėlė sumaištį susirinkusiųjų tarpe. Nugalėjo Kanapinis(po žiemos visada ateina pavasaris). Triukšminga skanduote palydėję žiemą, ėjome ratelius aplink laužą, vaišinomės ne tik blynais, bet ir lauže keptomis bulvėmis.

Foto akimirkos: